Vilniaus Švč. Trejybės ansamblis. Praeitis

Abiejų Tautų Respublikoje viena iš aktyviausių vienuolijų knygų leidybos srityje buvo bazilijonai. Daugiau už juos spaudinių išleido tik jėzuitai ir pijorai¹Мария Пидлыпчак-Маерович, „Издания на литовском языке василианских и иезуитских типографий“, in: Исторический путь литовской письменности, red. Юозас Будрайтис, et al., Вильнюс: Институт литовского языка, 2005, p. 34.. Savo laiku bazilijonams priklausė šešios spaustuvės. Pirmoji bazilijonų ir apskritai viena iš pirmųjų unitų spaustuvių buvo įkurta Vilniuje (iki XVII a. vidurio Vilnius buvo svarbus leidybos centras, mieste veikė 13 spaustuvių). Jos istorija prasidėjo 1624 m., kai Vilniaus Švč. Trejybės bazilijonų vienuolyno vienuoliai nusipirko Leono Mamoničiaus spaustuvę²Jakub Niedźwiedź, Kultura literacka Wilna (1323–1655): retoryczna organizacja miasta, Kraków: Universitas, 2012, p. 195, 197, 202..

1628 m. dienos šviesą išvydo pirmoji Vilniaus bazilijonų spaustuvės knyga. Produktyviausiai dirbta XVII a. 5 deš.–6 deš. pradžioje: buvo išleistos 22 knygos, pavyzdžiui, Vilniaus bazilijonų vienuolyno archimandrito Aleksijaus Dubovičiaus panegirikos³Maria Pidłypczak-Majerowicz, Bazylianie w Koronie i na Litwie. Szkoły i książki w działalności zakonu, Warszawa, Wrocław: Państwowe Wydawnictwo Naukowe, 1986, p. 59.. Šį pakilimą nutraukė Maskvos invazija 1655 m. – spaustuvė buvo suniokota. Leidybos darbai sustojo ilgam, iki 8 deš.⁴Михайло Ваврик, „Церковні друкарні й видання в Укр. кат. церкві 17-го стол.“, in: On the 50th Anniversary of Analecta OSBM (serija: Analecta OSBM, ser. 2, d. 2: Articuli Documenta Miscellanea Bibliographia, t. 9, nr. 1–4), Romae: PP. Basiliani, 1974, p. 119–120. (il. 1) XVII a. reikšmingiausiu spaustuvės darbu turėjo tapti naujo mišiolo, skirto unitų liturgijos pakeitimams įtvirtinti, leidyba. 10 deš. pradžioje knyga buvo parengta spaudai, tačiau metropolitas Kiprijonas Žochovskis sustabdė jos leidybą ir nurodė dalį spaustuvės įrangos iš Vilniaus pervežti į Supraslio vienuolyną⁵Mikoła Nikołajew, „Drukarnia klasztoru św. Trójcy w Wilnie w świetle nowych dokumentów archiwalnych“, in: Książka ponad podziałami, Lublin: Wyd-wo Uniwersytetu Marii Curie-Skłodowskiej, 2007, p. 175–177.. Vėliau dėl įvairių priežasčių spaustuvė praktiškai neveikė iki pat XVIII a. 7 deš.⁶Joanna Getka, Polskojęzyczne druki bazyliańskie (XVIII wiek), Warszawa: BEL Studio Sp. z o.o., 2013, p. 35.

XVIII a. 8 deš. viduryje bazilijonų spaustuvė turėjo visą leidybai reikalingą įrangą. 1774 m. inventoriuje išvardyta mažiausia 200 reikmenų: buvo du stalai, staliukai koregavimo darbams atlikti ir formoms plauti, spinta popieriui, keturios kėdės ir kt. Leidybai naudotas prūsiškas, prancūziškas ir maskvėniškas popierius⁷СПбИИ РАН, колл. 52, оп. 1, ед. хр. 297, л. 13об.–15.. Ženklų liejiniai (šriftai) pirkti iš Breitkopfo spaustuvės Leipcige (pirkta 1770 ir 1771 m., sumokant solidžias sumas, pirmą kartą 131 florenus 8 grašius, antrą – 89 florenus 12 grašių), leidėjo Petro Zavadskio iš Varšuvos (1787)⁸Домет Г. Олянчин, „Торговельні зносини України з Ляйпцігом у XVIII-м ст. (із архівної праці в Ляйпцігові)“, in: Наша культура: науково-літературний місячник, Варшава, 1936, t. 2, p. 74; Zoja Jaroszewicz-Pieresławcew, Druki cyrylickie z oficyn Wielkiego Księstwa Litewskiego w XVI–XVIII wieku, Olsztyn: Wyd-wo Uniwersytetu Warmińsko-Mazurskiego, 2003, p. 118.. Spaustuvė turėjo 73 natų ženklus ir dvi „linijas“ natoms, kurie įsigyti iš tuo metu Europoje geriausios muzikos leidinių leidyklos – minėtos Breitkopfo spaustuvės (1754 m. šioje spaustuvėje pirmą kartą pritaikyta natų spausdinimo technologija, pasitelkiant ženklų rinkimo būdą)⁹СПбИИ РАН, колл. 52, оп. 1, ед. хр. 297, л. 14.. Remiantis XVIII a. paskutinio ketvirčio–XIX a. 4 deš. šaltiniais, spaustuvė buvo įsikūrusi vienuolyno pietinio ir vakarinio korpusų sandūroje, rūsyje (↑). Joje buvo aštuoni langai, pečius, riešutmedžio spintos, senas ąžuolinis staliukas, sieninis laikrodis, ikona, signalinis varpelis ir kiti įvairūs specialūs reikmenys¹⁰Ibid., л. 13об.; LVIA, f. 1178, ap. 1, b. 48, l. 10..

Nėra tiksliai žinoma, kiek skirtingų pavadinimų spaudinių ir egzempliorių Vilniaus bazilijonų spaustuvėje buvo išleista per visus jos gyvavimo metus. Kai kur nurodoma, kad 1760–1800 m. čia buvo išspausdintos 172 knygos¹¹Maria Pidłypczak-Majerowicz, op. cit., p. 60.. Nors ir nežinomi tiražai, tokie skaičiai leistų teigti buvus tikrą vietinės leidybos bumą.

ХІХ a. pradžioje, jau Rusijos imperijos laikais, bazilijonų spaustuvė buvo paskirta prižiūrėti Vilniaus universitetui. Tuo metu pasikeitė ir jos spaudinių tematika – įsivyravo bazilijonų mokykloms skirtos vadovėlių pobūdžio literatūros leidyba (↑). 1812 m. bazilijonų vienuolynas virto Napoleono Bonaparto kariuomenės ligonine: spaustuvė, kaip ir kita, buvo suniokota, jos techninė įranga sugadinta, sunaikinta daug knygų. Visgi per kelerius metus spaustuvė buvo sutvarkyta ir atnaujino savo veiklą¹²LMAVB, Rankraščių skyrius, f. 41, b. 83, l. 83..

Bazilijonų spaustuvėje daugiausia leistos knygos lenkų ir lotynų kalbomis, rečiau – bažnytine slavų kalba. Ši tendencija gali būti aiškinama ir kaip dar Leono Mamoničiaus spaustuvėje tvyrojusios lenkiškos orientacijos perėmimas. Visgi skaičiuojama, kad buvo išspausdinti 75 pavadinimų leidiniai kirilica (palyginimui, tuo metu didžiausioje bazilijonų spaustuvėje Počiajeve – 321¹³Олена Железняк, „Почаївські видання кириличним шрифтом: 1734-1830“, in: Друкарня Почаївського Успенського монастиря та її стародруки, pagr. red. Олексій С. Онищенко, Київ: НАН України, 2011, p. 162–192; Зоя Ярошевич-Переславцев, „Вильнюсское кириллическое книгопечатание: его судьба и значение”, Vilniaus universiteto bibliotekos metraštis 2015, 2015, p. 303–304.). Tiesiogiai su Bazilijonų ordinu susiję veikalai sudarė tik nedidelę išleistų ar perspausdintų kūrinių dalį¹⁴Maria Pidłypczak-Majerowicz, op. cit., p. 178–180.. Publikuota ir Romos katalikų vienuolių ordinų (benediktinų, dominikonų, jėzuitų, karmelitų ir kt.) veikalų¹⁵Drukarze dawnej Polski od XV do XVIII wieku, t. 5: Wielkie Księstwo Litewskie, Wrocław, Kraków: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, 1959, p. 43–44; Maria Pidłypczak-Majerowicz, op. cit., p. 181–184, 186.. Taip pat XVIII a. 7 deš.–XIX a. 4 deš. buvo išleista apie 50 sentikių leidinių¹⁶Андрей Вознесенский, Ирина Починская, „Книгоиздание XVIII – первой четверти XIX веков“, in: Андрей В. Вознесенский, Петр И. Мангилев, Ирина В. Починская, Книгоиздательская деятельность старообрядцев (1701–1918). Материалы к словарю, Екатеринбург: Институт русской культуры Уральского государственного ун-та им. А. М. Горького, 1996, p. 8.. XVIII a. pabaigoje pasirodė ir pavieniai leidiniai lietuvių („žemaičių“) bei prancūzų kalbomis¹⁷Мария Пидлыпчак-Маерович, op. cit., p. 36; Drukarze dawnej Polski…, p. 44.. Pavyzdžiui, 1794 m. išleistas tėvo Mykolo Pranciškaus Karpavičiaus patriotinio pobūdžio, per 1794 m. sukilimą pasakyto, pamokslo vertimas į lietuvių kalbą Kozonius K. Mykoła Karpawicias Unt gaylinga atprowijma Pagraba¹⁸Мария Пидлыпчак-Маерович, op. cit., p. 39. (il. 2, 3, 4).

Vilniaus Švč. Trejybės vienuolyno spaustuvės istorija baigėsi 1839 m., kai jos įranga buvo perduota vietiniams spaustuvininkams Teofiliui Gliuksbergui ir Abraomui Dvoržecui¹⁹Mikoła Nikołajew, op. cit., p. 177..

Ivan Almes